Didysis Ketvirtadienis

• Tikintiesiems lengvai prieinamoje vietoje įrengiamas šviesus išstatymo altorius.
• Drauge su komunikantais šiandien konsekruojama ir ostija išstatymui Kristaus kape.
• Būti pasiruošus kleketus.
• Tribulis.
• Indą, asotį ir rankšluosčius kojoms plauti. Paruošti vietą dvylikai žmonių.
• Veliumas procesijai.
• Celebrantui su patarnautojais eiti prie altoriaus šiandien tiktų iškilmingai per bažnyčią, chorui giedant įžangos priegiesmį (RM 1 235) arba tinkamą giesmę.
• Auksinis arba baltas arnotas.

1. Ateina prie altoriaus, jį pabučiuoja ir persižegnoja.

Komentaras

Šiandien mes kartu su visa Katalikų Bažnyčia minime Paskutinę Jėzaus vakarienę, kurią jis su apaštalais valgė prieš savo kančią ir mirtį. Tada jis duoną ir vyną pavertė savo Kūnu ir Krauju, šitaip atlaikė pirmąsias žmonijos istorijoje Mišias. Paskui liepė ir apaštalams taip daryti toliau, kad visų laikų bei visų vietų krikščionys galėtų dalyvauti jo šiandien pradėtoje velykinėje puotoje ir aukoje, kurią rytojaus dieną užbaigė savo mirtimi ant kryžiaus. Taigi šį vakarą Jėzus mums paliko didžiausias dovanas: Švč. Sakramentą, Mišias ir Kunigystę. Todėl, nuoširdžiai gailėdamiesi dėl savo kalčių, nuolankiai dėkokime Viešpačiui už jo nepaprastas dovanas ir ryžkimės visada vertai dalyvauti Mišiose, priiminėti Komuniją.

2. Gailesčio aktas. Garbės himnas (skambinama varpais).
3. Pasibaigus himnui nebegrojama vargonais ir nebeskambinama varpais bei skambučiais iki Velyknakčio Mišių. Būti pasiruošus kleketus.
4. Skaitiniai. Pamokslas.
5. Kunigas nusiima arnotą. Diakoniškai kunigas užsideda stulą. Pakviesti vyrus.
6. Kojų plovimas, jei jo nėra tada visuotinė malda. Tikėjimo išpažinimo NĖRA.

Komunija

7. Išdalinus Komuniją, Komuninė su Švč. Sakramentu paliekama ant altoriaus.
8. Po komunijos maldos tinka priminti rytdienos pasninką bei pamaldas.

Komentaras

Pavalgęs Paskutinę vakarienę ir įsteigęs Švč. Sakramentą bei Kunigystę, Jėzus nuėjo į Alyvų kalną melstis ir pradėti savo kančios. Ten jį palydėjo apaštalai, kuriuos jis kvietė pabudėti su juo… Tai minėdami dabar nunešime Švč. Sakramentą į išstatymo altorių ir bent valandėlę pabudėsime su Jėzumi, dėkodami jam, kad savo kančia ir mirtimi mus atpirko, o Švč. Sakramentu visada su mumis pasiliko…

Švč. Sakramento pernešimas

9. Po komunijos maldos kunigas pasmilko Švč. Sakramentą.
10. Apsisiautęs veliumu, paima komuninę. Jeigu komuninė su gaubtuku, procesijoje ji veliumu nedengiama.
11. Išsirikiuoja procesija: kryžius priekyje, patarnautojams kleketuojant ir smilkant, Švč. Sakramentas per bažnyčią nešamas į Garbinimo altorių:
    • Kryžius
    • Patarnautojai (Kleketai)
    • Kunigai
    • Turibulis ir laivelis
    • Žvakės
    • Celebrantas su Švč. Sakramentu
12. Garbinimo vietoje, kunigas pastato komuninę į tabernakulą, pasmilko.
13. Užgiedama „Prieš taip didį…”.
14. Kurį laiką tylomis pagarbinę, kunigas ir patarnautojai priklaupę grįžta į zachrastiją.

• Tabernakulas uždaromas baigiant žmonėms skirstytis.
• Eucharistinės adoracijos metu galima skaityti kokią nors Evangelijos pagal Joną dalį (13-17 skyrius).
• Altoriai nudangstomi be jokių apeigų ir maldų.

Didysis Penktadienis

Prieš pamaldas pasiruošti:

• Uždegtas Kryžius pagarbinimui (jei bus patarnautojai, prie Kryžiaus dvi žvakės) rankšluostėlis pavalyti Kryžių po pabučiavimų.
• Pasiruošti baltą veliumą.
• Baltas šydas Monstrancijai.
• Kleketai.
• Pasirūpinti skaitovais, kurie padės skaityti Kristaus kančios istoriją.

1. Ant (prie) altoriaus nėra kryžiaus, žvakidžių, apdangalų.

Komentaras (prieš pamaldas)

Šiandien mes kartu su viso pasaulio katalikais specialiomis pamaldomis minime Jėzaus kančią, mirtį ir palaidojimą. Vakar Jėzus iš meilės mums pasiliko Švč. Sakramente, o šiandien net savo gyvybę paaukojo, mirdamas ant kryžiaus, kad tik mes galėtume išsigelbėti… Todėl, pagerbdamas dėl mūsų mirusį Jėzų ir atsiprašydamas už savo ir žmonijos kaltes, šiandien kunigas, prisiartinęs prie tuščio altoriaus laiptų, gula kniūbščias ant žemės ir meldžiasi. Visi kiti tada atsiklaupia ir tyliai meldžiasi, dėkodami Jėzui ir atsiprašydami jį…

2. Kunigas ateina prie altoriaus, nusilenkia ir gulasi kryžiumi. Vyskupas turi nusiimti kryžių, pijusę, žiedą.
3. Tikintieji klūpi.
4. Atsikėlęs kunigas eina prie pulto ir skaito (gieda) maldą.

Žodžio liturgija

Skaitomas pirmas skaitinys.

Komentaras

Klausykimės, ką apie būsimą Atpirkėją yra kalbėjęs pranašas Izaijas, gyvenęs Palestinoje aštuntame šimtmetyje prieš Kristų. Dvasios akimis pranašas mato jį išmintingą, kilnų, galingą ir kartu pasiaukojantį už žmones, kurių nuodėmes jis išperka savo kančiomis. Tai tikras skausmo vyras, ir jo randais mes esame pagydyti…

Skaitomas antras skaitinys.

Komentaras

Dabar klausysimės, kas apie jau atėjusį Atpirkėją Kristų pasakyta laiške Žydams. Čia jis skelbiamas mūsų silpnybes atjaučiančiu vyriausiuoju kunigu, prie kurio visada galima artintis su visišku pasitikėjimu ir kuris savo kentėjimais yra tapęs amžinojo išganymo priežastimi visiems, kurie jo klauso…

5. Posmelis prieš evangeliją. Kančios istorija. Jėzaus mirties vietoje visi priklaupia. Pamokslas.

Komentaras (prieš visuotinę maldą)

Diakonas

Broliai ir seserys! Kristus kentėjo ir mirė ant kryžiaus už visus žmones. Todėl ir mes šiandien, minėdami jo mirtį, melskime Viešpatį malonės Bažnyčiai, dvasininkijai ir visai žmonijai… Giedosiu maldas, visi stovėdami atsakinėsime „Amen”; tas žodis reiškia pritarimą: „Taip yra!“, „Taip tebūna!“

Visuotinė malda

* Jeigu visuotinę maldą numatyta atlikti prie altoriaus, jis uždengiamas drobule ir viduryje padedamas pultelis su Mišiolu. Baigiasi „už kenčiančius vergą“.

Kryžiaus pagerbimas

Komentaras (prieš Kryžiaus pagarbinimą)

Kristus dėl mūsų išganymo mirė ant kryžiaus. Todėl kryžių mes visada gerbiame, o šiandien tiesiog garbiname… Kryžius mums primena, kokia baisi yra nuodėmė, jeigu jai išpirkti reikėjo tokios didelės aukos… O mes ar stropiai saugomės nuodėmės?… Kryžius mums primena, koks geras yra Kristus, jeigu dėl mūsų leidosi net prie kryžiaus kalamas… O mes ar tikrai jį mylime ir stropiai laikomės jo įsakymų?… Kryžius mus moko kantrybės ir pasiaukojimo… Todėl su gailesčiu ir meile dabar pagerbkime Kristaus mirties paminklą kryžių… Už kryžiaus pagerbimą šiandien galima gauti visuotinus atlaidus.

6. Diakonas atneša prie altoriaus šydu pridenktą kryžių. Šalia eina degančios žvakės.
7. Kunigas paima kryžių, palaipsniui nudengia ir iškėlęs užgieda.
8. Kunigui pagiedojus ir diakonui atsakius visi suklaupia ir pagarbina Kryžių (taip po kiekvieno karto).

Kryžiaus pagarbinimas

9. Kunigas, patarnautojas ir kiti presbiterijoje esantys tikintieji pagarbina kryžių. Kryžių nuneša prie įėjimo į presbiteriją ir palaiko tikintiesiems bučiuoti. Iš abiejų pusių stovi degančios žvakės.
10. Baigus bučiavimą ar bendrą pagarbinimą, Kryžius pastatomas prie altoriaus ar šalia jo garbingoje vietoje tarp dviejų žvakių.

Komunija

Komentaras

Kristus yra tasai kviečio grūdas, kuris krito į žemę ir apmirė (Jn 12, 24), kad iš jo išaugtų amžinojo gyvenimo Duona. Šitoje Duonoje jis paliko mums patį save ir trokšta, tiesiog kviečia, kad mes jį priimtume Komunijoje… Pasirenkime!

11. Altorius uždengiamas drobule (jei nebuvo uždengtas prieš visuotinę maldą), patiesiamas korporalas, padedama knyga.
12. Diakonui uždedamas veliumas. Parnešant Švč. Sakramentą iš šonų lydi degančios žvakės ir kleketai.
13. Žvakės pastatomos ant altoriaus kur padėtas Švč. Sakramentas.
14. Nudengus komuninę, ateina kunigas, užgieda „Išganytojo pamokyti“.
15. Išstatymui skirtoji Ostija, einant dalyti Komunijos, paliekama antroje komuninėje arba ant korporalo.
16. Baigus dalyti Komuniją, komsumuojami visi komunikantai, paliekant tik viatikui.
17. Ostija įdedama į monstranciją, kuri čia pat apdengiama baltu šydu ir paliekama ant korporalo. Kunigas garsiai skaito komunijos maldą.
18. Atsigręžia į žmones ir, ištiesęs virš jų rankas, garsiai kalba maldą už tikinčiuosius.

Procesija į kapą

19. Priminti rytdienos apeigas ir pageidavimą dalyvauti jose su žvakėmis.
20. Kunigas vėl priklaupia prieš monstranciją, arnotą gali pakeisti į kapą.
21. Pasmilko Švenčiausiąjį.
22. Apigobia veliumu ir procesijoje nuneša monstranciją į velykinį Kristaus kapą.
23. Pastatęs monstranciją jai skirtoje vietoje, nusigobia veliumą.
24. Pasmilko Švenčiausiąjį. Kunigas ar giesmininkai pradeda giesmę „Verkite, Dievo angelai“ (LM2 151).
25. Grįžta į zachrastiją.

• Nedera palikti išstatytą Švenčiausiąjį, niekam jo neadoruojant.
• Nudengti visus kryžius.

Didysis Šeštadienis

Prieš pamaldas pasiruošti:

• Mišių taurė ir komuninės prieš pamaldas pastatomos ant staliuko netoli altoriaus. Visos pamaldos atliekamos su baltu arnotu.
• Tribulis be anglių. Žnyplės anglims įsidėti.
• Vanduo šlakstymui su šlakstykle.
• Velykų žvakė (Paschalas) spurgos.
• Mišiolas (reikės prie ugnies).
• Varpeliai.
• Didelis indas vandens šventinimui. Papuoštas.
• Bažnyčioje užgesinamos šviesos.

Žiburių liturgija

Komentaras

Broliai ir seserys! Pradedame Velykų nakčiai skirtąsias pamaldas. Ši naktis pagal labai seną tradiciją yra Viešpačiui pašvęstoji. Todėl tikintieji, Evangelijos pamokyti, su žiburiais rankose, tebūna panašūs į žmones, laukiančius grįžtančio Šeimininko, kad parvykęs rastų juos budinčius ir susodintų prie stalo… Šios nakties pamaldos susideda iš keturių dalių: Žiburių, Žodžio, Krikšto ir Aukos liturgijos. Pirmiausia bus Žiburių liturgija. Joje pašventinsime šviesą ir šilimą teikiančią ugnį, užžiebsime Kristų vaizduojančią Velykų žvakę, iškilmingai atnešime ją prie altoriaus, dėkodami Dievui, kad Kristus mums šviečia; tada, laikydami rankos degančias žvakes, giedosime velykinį šlovinimą ir džiūgausime, kad Kristus mus atpirko, iš tamsos išvadavo…

1. Paimamas švęstas vanduo ir velykinė žvakė su smilkalų spurgomis ir pieštuku, tuščias tribulis su įrankiu susidėti anglis į smilkytuvą ir laivelis su smilkalais.
2. Atėjęs prie ugnies, kunigas įprastiniu būdu sveikina susirinkusius.
3. Šventina ugnį. Į tribulį prisidedama anglių iš pašventintos ugnies.
4. Diakonas paduoda velykinę žvakę kunigui, kunigas ženklina paschalą.
5. Diakono nešančio žvakę prie altoriaus priekyje eina smilkalai ir smilko žvakę. Patarnautojai ir dalyviai vieni per kitus nuo Velykų žvakės užsidega savo žvakes ir eina toliau.
   • Procesija:
   • Tribulis smilko Paschalą ir šalia laivelis su smilkalais
   • Celebrantas neša paschalą
   • Iš paskos eina visi likusieji.
6. Uždegami bažnyčios žiburiai t.y. uždegamos žvakės žmonių rankose, bei minimalus apšvietimas skaitantiems (altoriaus žvakių neuždegti).
7. Kunigas atsisėda į kėdę.
8. Žvakę pastato į jai skirtą vietą (presbiterijos viduryje arba prie pulto).
9. Visiems stovint su degančiomis žvakėmis rankose, diakonas pasmilko knygą ir žvakę (nesant diakonui tai daro kunigas).
10. Diakonas gieda Velykinį šlovinimą.

Žodžio liturgija

Komentaras (po velykinio šlovinimo)

Užgesinamos rankose laikomos žvakės ir pradedama antroji pamaldų dalis – Žodžio liturgija, kurią sudaro skaitiniai iš Šv. Rašto, psalmės ir maldos. Per skaitinius ir psalmes sėdima, o per maldas stovima.

11. Būtini 3 ST ir 1 NT. Prieš skaitinius kunigas kreipiasi į žmones.

Komentaras

Pirmas skaitinys iš Šv. Rašto Senojo Testamento Pradžios knygos (1,1 – 2,2). Čia pasakojama, kad viską sukūrė Dievas ir, kad žmogų Dievas sukūrė panašų į save, t.y. turintį nemirtingą dvasią ir kūrybingą protą, kuriuo žmogus pajėgia viešpatauti gamtai. Būdamas panašus į Dievą savo būtimi, žmogus yra pašauktas, tiesiog įpareigotas būti panašiam ir savo kilnumu…

Antrasis skaitinys (Pr 22, 1-18) pasakoja apie Abraomo bandymą. Dievas pareikalauja jo sūnaus Izaoko gyvybės. Nors labai didelės aukos Dievas nori, bet Abraomas paklūsta. Už tai Dievas dovanoja ir sūnų, ir garbingus pažadus, kad iš jo giminės gimsiąs pasaulio Atpirkėjas.

Taip ir mes tik vykdydami Dievo valią galime laimėti amžiną draugystę su Dievu. Mokykimės klusnumo iš Abraomo! Aukai skirtasis Izaokas primena laisvai už mus pasiaukojantį Kristų.

Trečias skaitinys taip pat iš Senojo Testamento, Išėjimo knygos (Iš 14, 15-15, 1). Čia vaizdingai pasakojama, kaip kadaise Dievas padėjo izraelitams pereiti Raudonąją jūrą. Tai Krikšto simbolis. Kaip tada jūros vandenyje Dievas nuskandino Izraelio priešus, taip dabar Kristaus kraujuje ir Krikšto vandenyje nuskandina mūsų sielą žudančias nuodėmes… Ir kaip egiptiečiai kadaise žuvo, norėdami padaryti bloga izraelitams, taip anksčiau ar vėliau žūva kiekvienas, kuris daro ar nori padaryti kitiems bloga…

Ketvirtas skaitinys (Iz 54, 5-14). Anuomet Dievas mylėjo savo išrinktąją tautą ir ją nuostabiai globojo bei saugojo. Tik tauta ne visada likdavo Dievui ištikima. Dievas, net ir bausdamas, laukdavo, kad ji susiprastų ir pasitaisytų.

Dabar Dievas taip pat saugo ir globoja Kristaus Krauju atpirktą Bažnyčią. Jai ir mes priklausome. Stenkimės būti visuomet ištikimi Dievui ir Bažnyčiai!

Penktas skaitinys (Iz 55, 1-11), paimtas iš pranašo Izaijo knygos skelbia, kad sielos išganymas visiems lengvai pasiekiamas, kad jis ne pinigais perkamas, o klusnumu Dievui gaunamas… Reikia tik norobei ryžto pamesti nuodėmės kelią, sugrįžti pas Dievą ir laikytis jo įsakymų…

Šeštas skaitinys (Bar 3, 9-15). Tikroji išmintis – žengti keliu, kurį rodo Dievas. Visi kūriniai Dievą garbina paklusdami gamtos dėsniams. Žmogus Dievą turi garbinti laisvai apsispręsdamas už jį ir jam paklusdamas. Nors ne visada lengva vykdyti Dievo įsakymus, bet verta stengtis, nes tai tikras kelias ir į žemiškąją gerovę, ir į amžinąją laimę.

Septintas skaitinys (Ez 36, 16-28). Dievo išrinktoji tauta, pažadėjusi ištikimybę savo Viešpačiui, kartais jo išsižadėdavo savo nedorais darbais. Išmintingasis Viešpats įvairiais būdais tautą mokė ir gelbėjo. Pranašas Ezechielis nurodo, kad nusikaltusiems reikia iš naujo atgimti ir apsivalyti. – Mes esame naujosios Kristaus tautos sūnūs ir dukterys, Krikšto vandeniu atgavę pirmykštį nekaltumą. Tad ir stenkimės gyventi kaip geri Dievo vaikai, visuomet ištikimi ir klusnūs savo dangiškajam Tėvui!

12. Po skaitinio ir psalmės su priegiesmiu bei maldos uždegamos altoriaus žvakės.

Komentaras

Netrukus bus giedamas Garbės himnas, kuris žymi Naujojo Testamento pradžią, Kristaus gimimo džiaugsmą, šiuo atveju jungiamą su jo prisikėlimo džiaugsmu…

13. Kunigas prie pulto arba prie altoriaus užgieda Garbės himną. Uždegamos lempos, žibintai, žvakės uždegamos nuo Paschalo.
14. Skambinama varpais.
15. Po himno kunigas gieda Mišių pradžios maldą.

Komentaras (prieš epistolę)

Dabar saitysime skaitinį iš Naujojo Testamento, iš šventojo apaštalo Pauliaus laiško Romiečiams. Čia pasakojama, kad Krikštu mes esame susijungę su mirusiu, palaidotu ir prisikėlusius Kristumi. Todėl turime numarinti savyje nuodėmes, palaidoti visa, kas buvo mumyse bloga, ir prikelti naujam gyvenimui… O evangelija jau paskelbs, kad Kristaus kapas – tuščias!

16. Skaitoma epistolė.
17. Kunigas iškilmingai užgieda ALELIUJA. Evangelija. Pamokslas.

Krikšto liturgija

Komentaras

Dabar bus trečioji pamaldų dalis – Krikšto liturgija. Pirmiausia stovėdami pagiedosime Velyknakčiui skirtą Visų Šventųjų litaniją (LM2 285) ir melsime, kad visi, kurie šiandien pašventintu vandeniu bus pakrikštyti ar bent pašlakstyti, liktų Dievui ištikimi. Tada iškilmingai pašventinsime vandenį ir atnaujinsime Krikšto pažadus.

18. Papuošta statinė su šventintu vandeniu pastatoma susirinkusiems gerai matomoje vietoje, geriausia netoli presbiterijos. Prie statinės turi būti rankšluostis, Krikštui bei šlakstymui skirtam vandeniui indai ir keletas puodukų.
19. Pakviečiami vardais pavardėmis katekumenai, juos lydi krikštatėviai.
20. Procesijoje smilkalai ir kryžius nenešami. Jos priekyje eina patarnautojas su velykine žvake, paskui jį – katechmenai su krikštatėviais ar kūdikius nešantys tėvai su krikštatėviais, tuomet – patarnautojai, kunigas ir žmonės.
21. Kunigo kreipimasis į tikinčiuosius.
22. Litaniją pradeda kunigas ar kas kitas.
23. Šventinamas vanduo.
24. Po maldos žodžių merkia žvakę į vandenį.
25. Piktosios dvasios atsižadėjimas, tikėjimo išpažinimas ir kirkštijami katekumenai.
26. Primena krikšto svarbą išganymui ir pakviečia pamaldų dalyvius pasiruošti jo pažadų atnaujinimui.
27. Užsidegamos žvakės, prisiminti savo nuodėmes ir sužadinti gailestį dėl jų; dera priminti ir šia proga galimus gauti visuotinus atlaidus.
28. Po pažadų atnaujinimo šlakstymas.
29. Visi su degančiomis žvakėmis. Užgiedamas priegiesmis „Regėjau versmę“.
30. Po šlakstymo kunigas grįžta prie pulto arba altoriaus.

Aukos liturgija

Komentaras

Toliau dalyvausime Mišių Aukos liturgijoje, kuri yra sudabartinta Kristaus auka, ir eucharistinėje Kristaus puotoje – komunijoje. Tegu šios dieviškos paslaptys mus visus taip tvirtai sujungia su Kristumi, kad niekas ir niekada negalėtų nuo jo atskirti!…

31. Praleidęs tikėjimo išpažinimą („Tikiu“), kunigas vadovaja visuotinei maldai. Žmonės užgesina žvakes, stovėdami atsakinėja.
32. Prieš atnašavimą kunigas pabučiuoja altorių.
33. Atnešama taurė ir komuninės.
34. Po komunijos komuninės padedamos didžiajame altoriuje.