Laikas paliesti rečiau lankomas šalis. Iki šiol Austrija buvo tik tranzito šalis, dabar nutarėme ją „pačiupinėti“ iš arčiau. Pavasarį susipažinome su Viena, o dabar – Tirolis.

Pirmą kartą tarpinei nakvynei pasirinkome ne buvusį Etap hotel, o peičiau Drezdeno nedidelį kaimišką viešbutuką Heidekrug Cotta miestelyje. Erdvu, daug vietos, o svarbiausia kaimiška aplinka puikiai tinkama Keniui vedžioti!

Jau kitą dieną po pietų įsikūrėme šalia žinomo kalnų slidinėjimo kurorto Kitzbühel. Vėl kaimiška aplinka (kryptingos tokios ieškojome atostogoms su šunimi), kalnų oras, pievos ir kalnai su srauniais kalnų upeliais. Nors visos apylinkės orientuotos slidinėjimo sezonui, tačiau šiuo metu privalumas – mažesnis žmonių srautas, santykinai mažos kainos.

Kitzbühel

Kitzbühel jaukus ir gražus miestelis. Viena centrinė gatvė, kurioje ir „verda“ šio nedidelio miestelio gyvenimas. Pačiame centre ant kalvos bažnyčia apjuosta kapinių. Čia visur taip priimta. Kapai prižiūrimi ir daug žydinčių gėlių. Miestelyje gausu kavinių, o kainos „nesikandžioja“. Čia šeštadieniais vyksta turgūs.

Alpės

Aplinkui kalnai – Alpės. Tiksliau priešalpės, kadangi jos dar neaukštos, snieguotos viršūnės matomos tik tolumoje, gausiai apyvendintos. Vis kėlėmės į viršų. Kartą pėsti, kitus kartus su lyno keltu. Jis nepigus, tačiau viską kompensuota atsiverianti Alpių panorama. Tik pirmus kartus Keniui eiti ir lipti į keltą buvo tikras iššūkis.

Pakilus kilometrą į viršų daug takų pasivaikščiojimui. Kalnuose tikra Austrijos pieninė: gausiai ganosi karvės, čia pat ir jų tvartai. Net stebina kaip karvės vaikšto po stačius kalnų šlaitus ir nė kiek nesibaimina nusiridenti žemyn. Kalnuose vietomis yra nedidelių ežeriukų su krištoliniu vandeniu. Pievų augalija labai panaši į mūsų. Nors ir kalnuose, tačiau yra daug kavinių. Gausybė lyno keltų, tačiau daugelis laukia žiemos sezono.

Kalnų gėlių sodas

Pakilus į vieną iš kalnų randame gėlių sodą. Čia sukoncentruota Alpių augalija. Kruoščiai tarp žydinčių gėlių padaryti takeliai, prie kievieno augalo lentelė su pavadinimu vokiečių ir lotynų kalbomis.

Zalcburgas

Dieną skyrėme Zalcburgui. Jis visai netoli mūsų įsikūrimo vietos, gal kokie 70 kilometrų. Įsivaizdavau Zalcburgą esantį didesnį. Bet jaukus ir gražus miestas. Ypač gražus centras. Joje nusidriekusi ilga pėsčiųjų gatvė pilna turistų, o kai kurios iškabos, sako, kabojo ir prieš šimtą ir daugiau metų. Daug puikios architektūros ir nuostabaus grožio bažnyčių. Bet šiais metais norėjosi kaimiško poilsio, todėl neužsibuvome ir grįžome atgal į savo „kaimą“.