Saint Gervais Alpės

Netruko apsisukti metai ir vėl atostogos. Šiais metais keliaujame į Prancūziją į Haute Savoie regioną. Prabėgo 13 metų ir vėl grįžtame į Alpes visai šalia Mont Blanc viršūnės. Akį džiugina pokyčiai keliuose: iki Marijampolės jau lekiame užbaigta autostrada, o Suvalkus aplenkiame ką tik atidarytu nauju apvažiavimu. Pasiekus Ostrov Mazoviecki į Vakarus jau veda magistraliniai keliai. Todėl važiuoti lengva ir kelionės laikas akivaizdžiai sutrumpėja.

Drezdenas

Pirmą naktvynę renkamės Drezdene. Nuvažiavome pakankamai anksti, todėl kartu su Keniu išsiruošiame pasidairyti po centrą. Nuo viešbučio ne taip toli, maždaug pusvalandis kelio pėsčiomis. Po Antrojo Pasaulinio karo Drezdenas buvo visiškai sugriautas, todėl įdomu pamatyti kaip jis atrodo dabar. Centras pakankamai kompaktiškas, įspūdingi pastatai. Įdomu kokia medžiaga statybai naudota, kadangi visi pastatai pajuodę, tarsi aprūkę po gaisro. Miestą kerta Elbės upė, tik nuo sausros akivaizdžiai labai nukentėjusi: plika akimi matyti kaip upės vaga atitolusi nuo krantų. Jau vakarėja, todėl prisėdame lauko restorane pavakarieniauti ir grįžtame į viešbutį jau su tamsa.

Šveicarija

Pirmą kartą keliaudami į Prancūziją į maršrutą įtraukiame Šveicariją. Taip sutrumpiname kelią, nors tenka įsigyti 29 eurus kainuojantį lipduką (vinjetę) – mokestį už kelius. Tenka kirsti tikrą sieną, kadangi Šveicarija ne ES šalis, tačiau, laimei, priklauso Šengeno šalių grupei. Nors niekas mūsų nestabdo, bet visi automobiliai atidžiai stebimi pasienio pareigūnų.

Šveicarijoje jokių planų neturime, tik pernakvoti. Paaiškėjo, kad užsisakėme nakvynę pas privatų namo savininką, o tiksliau savininkę. Todėl pasitaikė puiki proga pažiūrėti iš arčiau kaip jie gyvena. Namas statymas apie šešiasdešimtus metus, pusantro aukšto. Pirmame aukšte, o tiklsiau pusrūsyje ir buvome apgyvendinti. Sąlygos labai geros, labai svetinga šeimininkė. Paaiškėjo, kad laiko šunis, todėl Kenis jokių problemų nekėlė.

Pirmą kartą teko pamatyti name įrengtą bunkerį. Šeiminikė papasakojo, kad šaltojo karo laikais buvo privaloma kiekvienam Šveicarijos gyventojui name įsirengti bunkerį apsaugai nuo branduolinio karo. Nors dabar toks reikalavimas netaikomas, tačiau senesniuose namuosi šis palikimas išlikęs. Durys į bunkerį įspūdingos: 20 cm storio ir užlietos betonu, 190 cm aukščio bei 90 cm pločio. Šeiminikė dabar bunkerį pavertė sandėliuku, o durys išlikę, kadangi jas labai brangu išmontuoti.

Išsiruošėme pasidairyti po miestelį. Jis vadinasi Moudon. Nedidukas miestelis, gražus centras su upeliu ir senoviškais pastatais. Krentą į akis, kad nemažai jame gyvena skarotų azijiečių. Ketinome kavinėje pavakarieniauti, tačiau patiekalai neatrodė patraukliai, o kainos šveicariškos!